- ultimatumas
- ultimãtumas sm. (1), ultimatùmas (2) LTEXI538 1. Š, NdŽ, KŽ tarptautiniuose santykiuose – griežtas reikalavimas, už kurio neįvykdymą grasoma prievartos priemonėmis; dokumentas, kuriame skelbiamas toks reikalavimas: Paskelbti ultimãtumą DŽ. Nusileisti ultimãtumui DŽ1. Atmesti ultimãtumą DŽ1. 2. DŽ, TrpŽ prk. reikalavimas su grasinimu.
Dictionary of the Lithuanian Language.